Europos Komisija planuoja išsiaiškinti ar reikia papildomų veiksmų paskatinančių mobilių telefonų gamintojus pereiti prie standartizuotų įkroviklių naudojimo, bet prieš tai reikėtų dar standartizuoti patį USB Type-C standartą. Europos taisyklių kūrėjai jau daugiau kaip dešimtmetį planuoja standartizuoti mobilių įrenginių įkroviklius. Jie apeliuoja į tai, kad skirtingus įkroviklius ir įkrovimo laidus naudojantys „iPhone“ ir „Android“ telefonai sukuria milžinišką kiekį elektroninių šiukšlių. Dar 2009 metais 14 kompanijų, kurių tarpe yra tokios kompanijos kaip „Samsung“, „Huawei“, „Nokia“, „Sony Ericsson“, „Motorola“ ir „Apple“ pasirašė savanorišką memorandumą, kuriame pasižadėjo iki 2011 metų pereiti prie vieningo mobilių telefonų įkroviklių standarto naudojimo. Susitarime buvo minima micro-USB jungtis. Šis susitarimas baigė galioti 2012 metais. Iš tiesų nemaža dalis kompanijų pradėjo naudoti micro-USB, o „Apple“ tų pačių metų rugsėjį pradėjo naudoti tik su jos įrenginiais suderinamą „Lightning“ jungtį. Praėjus septyneriems metams nuo memorandumo pasirašymo, „Android“ telefonus gaminančios kompanijos palaipsniui micro-USB pakeitė USB Type-C jungtimi. Dabar net ir biudžetiniai naudoja USB Type-C. Šią jungtį galima rasti daugelyje mobilių įrenginių, nuo fotoaparatų iki nešiojamų akumuliatorių. Šiai idėjai labiausiai priešinasi „Apple“, kuri ir toliau savo mobiliuose įrenginiuose naudoja „Lightning“ tipo jungtį, kurios kitos kompanijos naudoti negali. „iPhone“ gamintoja matyt pamiršo savo pažadą. Europos komisijos toks postūmio standartizavimo link nebuvimas netenkina ir ji nusprendė paieškoti naujų būdų „įtikinti“ kompanijas pereiti prie standartizuotos jungties. Skaitant tarp eilučių tampa aišku, kad Europos Komisijos narys viešai išsakydamas komisijos nuomonę apie poveikio priemones omenyje turėjo „Apple“ kompaniją. Komisija nesitiki, kad „Apple“ nurodymui paklus tuojau pat, tačiau kalba apie „rimtas pasekmes“ jei kompanija ir toliau priešinsis šiai iniciatyvai. Su Europos Komisija juokauti neverta. Pakanka prisiminti, kad kai „Google“ nutarė ignoruoti Komisijos reikalavimą surinktos informacijos naudojimui — į paieškos gigantės biurą „pasibeldė paštininkas“ rankose laikydamas 5 mlrd. JAV dolerių baudos kvitą, o susiklosčiusi situacija tapo GDPR atsiradimo priežastimi. Nusižengimas GDPR įstatymui kompanijai gali kainuoti 20 mln. eurų arba 4 proc, jos metinių pajamų, priklausomai nuo to kuri suma didesnė. Manau, Komisijai pagrasinus tokia bauda „Apple“ gal net šį rudenį pasirodysiančiuose „iPhone“ išvystumėme USB Type-C jungtį vietoje „Lightning“.
Europos sąjunga nori standartizuoti telefonų įkroviklius


Komentarai